Siemet kaip niekad neskuba ateiti pavasaris. Viena vertus, labiau gal laukiam, bet jau ir laukti ima nusibosti.. Norisi saulytes, norisi silumos, norisi nusimest zieminius paltus ir batus.. Visgi pirmieji pavasario zenklai jau matosi. Po ziemos pilkumos, kai akis taip pasiilgusi sviesos ir spalvu, atrodo saukte saukia! Niekur nedings, gaus ateiti tas pavasaris...
Mezgimas juda. Tiksliau, jau baigiau ta pavasarine bliuskele, bet vat mano beda - labai nemegstu susiuvineti detaliu. Tai siandien jau antra, gal net trecia diena, kaip susiuvinesiu... Vakar jau net beveik pasimatavau, gal ir nieko. Ziuresiu, kaip bus vaizdas su rankovem :)
Tas pats pavasaris skatina imtis ir visokiu pavasariniu darbu - nusigrebti pernykscius lapus, nudengti geles lauke, apgeneti krumelius. Nugenejau savo levanda negailedama - tikiuosi, nesupyko?.. Sakeles susirinkau ir atsinesiau vidun. Visas kambarys dabar kvepia. Ir ko ne Provansas? :) Savo sekmes ikvepta ir kambariniu geliu persodinimo emiausi. Stai kaip sauniai atrode mano virtuves stalas, nukrautas gelem, zemem, kiminais, drenazo akmenukais, vazoniukais ir t.t.:
Geda prisipazinti, bet po to, kai isigijau suni, gerokai apleidau savo ankstesni hobi - sanpaulijas. Bet vakar labai susikaupiau ir emiausi persodinti. Kokia 20 tikriausia persodinau... Dar panasiai tiek laukia :)
Beje, atsiprasau skaitanciuju uz svepluma - po kompiuterio perinstaliavimo dar neisivedziau lietuvisko raidyno. Pazadu pasitaisyti :)