Ech, menki juokai su tokia vasara... Ne tik netenka galutinai išsitraukti vasarinių lengvų rūbelių, negana to, dar tenka ir žieminius išsitraukti.. To įkvėpta nusimezgiau dar vienas riešines. Irgi juodas, iš tų pačių gerų plonų švelnių Alpacos vilnelės siūlų.. šįkart teko gerokai pavargti su karoliukų suvėrimu - pasitaikė kiek per maži, o dar ne vienodo dydžio skylėm tad kas koks trečdalis, jei ne pusė, tikrai išsimetė. Ech, bet spalviškai labai tiko, verta buvo tą pūslę ant smaližiaus užsidirbti ;) Dabar belieka susiimti ir susiūti, ką daryti nelabai mėgstu..
Majai vėsus oras - pats tas. Ne per karšta dūkti, ne per šalta išsimaudyti. Tą ir darom - bastomės po miškus, bendraujam su įvairiais įvairaus dydžio keturkojais, pasivoliojam ant naujai pjautos žolės, tada išsimaudom, tada vėl iš pradžių.. Ne toks blogas tas šuniškas gyvenimas :)