Bekeliaudama po Šetlandą turėjau pasiėmus du mezginius - riešines (kurių numezgiau gal kokias penkias eiles, nes virbalai buvo metaliniai, o tokių neleido pasiimti į lėktuvą. Pačiam Šetlande, daugiau gėrėjausi mezginiais nei mezgiau pati) ir naują skarą, kurios didžiąją dalį būtent ir numezgiau bekeliaudama: lėktuvuose, aerouostuose arba ilgaaaaai laukiant sekančio skrydžio. Teko kiek pakoreguoti skaros originalą, nes tiesiog baigėsi siūlai. Tad baigiau be paskutinio kiauraraščio. Dar vienas priverstinis "patobulinimas" - pritrūkau siūlų ir paskutinėms 4 eilėms, tad teko suktis iš padėties. Išsisukau prabangiai - atsivyniojusi tinkamo atspalvio iš Noro kamuoliuko... Nors storis visiškai kitas, bet apačiai tai visai tiko - davė tvirtesnį kraštelį. Skaros originalas - Fylleryd, siūlai - estiška vilna Aade Long, žinoma pirkta Mezgimo zonoj.
When I was traveling in Shetland this summer, I took two knitting projects with me: wristwarmers (that I knit something like 5 rows since I used steel needles and I wasn't allowed to take it on plane. Of course I was enjoying Shetland knitwear more than knitting myself while being there). The other project was a new scarf. I started it on my first flight and knit most of the shawl while flying or waiting for flights at airports. Since I ran out of yarn, I had to modify pattern slightly - I skipped last lace pattern. Since I ran out of yarn 4 rows too soon, I had to use another yarn. The solution turned out to be quite luxurious - I searched for the right shade of greenish in a skein of Noro... Of course Noro is much thicker, but it actually works pretty well. Since it is basically for casting off, it adds some weight to the edge and gives a better drape. The original pattern is Fylleryd, the yarn I used is estonian wool Aade Long that I bought at Mezgimo zona.
