Kalėdiniai mainai/ Christmas swap

Ta-da! Šiemet Kalėdas pradėjau švęsti kaip Skandinavijoj - nuo pat gruodžio pradžios. Ir man patinka :) Pirmąją gruodžio savaitę dalyvavau tradiciniuose mainuose MZonoje, tuo pačiu ruošdama siuntinuką Daivos organizuojamo swapo draugei/ui :) Ir ta-da! Vakar sulaukiau laiškučio (t.y. e-mailo), kad manęs po eglute (t.y. LP express terminale) laukia dovana :) Kadangi ketvirtadienis - šventa MZ klubo diena, kaip tik nieko nelaukdama pakeliui į klubą ir apsilankiau terminale. Pradžioj dar maniau, kad kultūringai išvyniosiu viską grįžusi namo, bet kadangi kai kas draugiškai leido ilgiau nesivaldyti ("tu ką, dar neišlupai?!?!?! :D ), tai aš ilgiau ir nesitvardžiau. Lupau popieriaus negailėdama. Todėl neišluptos dėžės foto nebus :)
Pradžiai - įamžintai, kaip elniai su elniukais rogėmis mano dovaną. Čia matyt per Sereikiškes (Bernardinų sodą), nes aplink Centrinį paštą tokių medžių nebeliko.

O tada, viskas ko reikia jaukiam pasisėdėjimui ilgais žiemos vakarais prie židinio: raudonoji arbata su karamele, nerealusis Naivusis juodaisis šokoladas (lyyyyydausi būtent dėl juodojo. Iš bėdos tinka ir pieniškas, bet dėl juodojo lyyyyyydausi.. :) ).

Dar - šildanti apelsinų uogienė. Būtent šildanti, nes su imbieru. Jau išbandžiau :) Labai sudomino tas slaptasis ingridientas "šis bei tas". Bet skonis fantastiškas. Jaučiuosi, kaip tikras Mikė Pūkuotukas :)

Ir dar ne viskas - dar mažutės dailutės nertos servetėlės, kurioms jau žinau bent kelias paskirtis (neskaitant to, kad į jas vien žiūrėt gražu ir jauku): padėkliukas po stilkine ar puodeliu, o žiemą dar gi galima ir kaip snaiges panaudoti. Gražu, gražu, gražu...

Ir dar ne viskas! Šilta, minkšta, jauki, mano mano mano spalvos Rowan twido skara. Niekaip negaliu suvokti, kodėl pati niekad nemezgiau skaros iš Rowan tvido, bet ji puiki. Matyt dėl to ir nemezgiau, kad turėjau gauti dovanų :) Galvojau taip, galvojau anaip, kaip čia dabar ją gražiau nufotografuoti, ir šituo momentu iš pasąmonės iškilo visų mūsų vaikystės klasika: "eglutė skarota, eglutė žalia....". Eglutę tai aš turiu, tik ji nelabai skarota. Štai ir išsipildė eilėraštis, bent trumpam eglutė kieme tapo skarota tiesiogine žodžio prasme :)


Ačiū Hana, už šilumą, gražius palinkėjimus, netikėtumą, siurprizą ir tiek grožio. Kraustausi prie židinio ir traukiu virbalus. Nes kai gauni tiek ir tokių dovanų, norisi dalintis Kalėdomis ir pradžiuginti kuo daugiau artimųjų.
Ir ačiū Daivai, kad mane tokią beveik pavėlavusią į traukinį visgi priėmė.
Visoms ir visiems gražaus laukimo ir malonių siurprizų! :)

Žiema žiema, eikš į kiemą / Ready for winter

Kartais gerai, kai tenka keliauti į šaltus kraštus vasarą. Net labai gerai. Nes tada suspėju pasirūpinti šiluma žiemai, nors kai kepina +30 ir atrodo, kad žiema - tai kažkas iš fantastikos srities. Dabar jau taip nebeatrodo.... :)
Vasarą buvau absoliučiai fantastiškoje vietoje Šiaurės Norvegijoje, Lofoteno salynui priklausančioje saloje pavadinimu Skomvær. Sala negyvenama (šiuo metu), ten dalyvavau AIR RØST (artists in residency) projekte, susijusiu su menais, ekologija, aplinka, garsu, ir dar daug visai netikėtų dalykų. Neišsiplėsiu čia apie viską, ką ten teko patirti per 10 dienų (o patirti teko tikrai daug, sakyčiau, tai buvo viena tokių patirčių, po kurių sakoma "iki" ... ir "po" ...). Kadangi įrašas apie mezgimą, einu prie esmės: nors buvo rugpjūčio vidurys ir pakuojantis buvo sunku patikėti, kad TIKRAI verta pasiimti vilnones kojines, pirštines ir kepurę, racionalusis pradas nugalėjo. Visgi sala, aplink atviras vandenynas, visgi už poliarinio rato.... taigi ta proga nusimezgiau Norvegijoj tokį populiarų Maria Skappel megztinį (Ravelry nuoroda čia). Visiškas hitas Norvegijoj! Kai prieš tai buvau Norvegijoj (gyvenamoj daly..... :D), "gyvai" visiškai atsitiktinai mačiau bent jau 5 variantus. Na bet aš gi Lietuvoj, tai nesitikiu eidama gatve sutikti praeinančios kopijos. Be to, skirtingos mezgėjos nelabai tikėtina, kad tą patį daiktą taip pat numegztų... Bet nutolau vėl nuo esmės. Taigi, per pačius didžiuosius liepos karščius, sukaupusi visą valią, pasislėpus retai kur pasitaikančiuose šešėliuose mezgiau. Turiu pripažinti, kad ne taip blogai buvo :) Matyt neveltui dykumų gyventojai į vilną nespjauna...

Siūlai irgi su istorija, tikri "tarptautinis projektas" patys savaime :) Gavau vilną iš Nel, gyvenančios Olandijoje ir turinčios savo internetinę parduotuvėlę prieš nemažai metų. Gavau dovanų, nes padėjau jai su vienu lietuvišku raštu. Pati vilna, pasirodo, iš Bornholmo (Danija) salos, kurioje teko būti prieš kokia 12 metų ir ten taip pat nutiko kai kurių lemiamų įvykių mano gyvenime :) Tą vilną suverpė mano močiutė, kuriai dabar jau 93. Na yra ir mano pabandymų verpti, ten kur siūlas kaip "sardelė", tai ten jau mano verpimas, o kur plonytėlis kaip musės žarna (ech ta mano močiutė, vis perliukų pabarsto kartais), tai jau žinoma jos... Kadangi megztinio reikėjo šilto, o siūlas turėjo būti su pūku, tai pridėjau Drops Brushed Alpaca Silk Teko pirkti internetu, nes reikalingos spalvos pas Sonatą tuo metu nebuvo. Tai vat. Toks siūlas. Kailiniai, sakyčiau, o ne megztinis :) Kai nepučia vėjas, ir pasirinegus ką nors su aukštensiu kaklu, drąsiai galima eit laukan net prie kokių +8, jei saulėta. Turbūt nereikia nei minėti, kad beviešint Skomvær, tai buvo mano mylimiausias rūbas, iš kurio praktiškai neišlindau?.. :)
Ir dar pasakysiu paslaptį - kadangi megztinis gerokai "oversized", ir dar ta alpaka su šilku, tai megztinis visai neduria net man jautriaodei.... :)

Oh, this became a long post. Short summary:
Sometimes it's great to travel somewhere cold while it is summer. That makes me remember that winter eventually will come and it is wise to knit it in the summer so it's ready for use when the winter actually comes.
Last summer I was at Lofoten in Norway, at an island called Skomvær. At the moment no one is living on the island permanently, during the summer there is air (artist in residency) program. It was about art, music, sound, environment, ecology and a lot of more. It was an amazing experience. Anyway, this post is supposed to be about knitting, so: although it was mid of August, it was not exactly the same summer I'm used to in Lithuania. After all, it is in the middle of the ocean (means it blows a lot), and it is quite a bit above the Arctic circle. So, for that occation I decided to knit myself a so popular pullover in Norway called Maria Skappel pullover (Ravelry link is here). It was very warm to knit it during hot days in July, but I had great use of it! It was my favorite item to wear during my stay in Skomvær :)
Yarn has it's own story. I got wool from my friend Nel that lives in the Netherlands and has online shop. I got it from her many years ago as a thank you gift for help with some pattern translation from Lithuanian. The wool itself is from Bornholm (Denmark), I've actually been there 12 years ago and beeing there made some majour influence in my life :) Anyway, the wool was spun by my 93 year old grandma. I tried to spin too. Where my grandma was spinning, it looks like finest lace yarn. My bits look more like sausages...... :D As I wanted a really warm pullover, I added Drops Brushed Alpaca Silk that I bought online. The combination made it really warm, I might call it my winter fur :) when it is not windy, I can go for walks even at as low as +8 C.
One more thing I'm happy about - although I'm really sensitive when it comes to curse wool, this combination is just perfect :)

Balta balta, kur dairais / Just white

Nors kai fotografavau, dar nebuvo "balta balta", bet matyt tai buvo pranašiška :)
Ši skara turi savo istoriją, kuri gan ilga. Siūlus įsigijau prieš kokius 4 metus Norvegijoje, numezgiau gal pernai, išblokavau šią vasarą, o nufotografavau prieš gerą savaitę, kai lankiausi Kuršių Nerijoje. Ir tai tikrai ne todėl, kad "nelipo" skara ar siūlai! Lipo, dar ir kaip :) "Kregždučių" skara jau antra, prieš dar daugiau metų mezgiau mažą jos variantą iš kojininių siūlų, bet gal per tankiai sumezgiau, tad lyg ir neatsiskleidė jos visas grožis ir norėjosi pakartoti. Galiausiai taip ir padariau :)

Skara ypatingo švelnumo, minkštumo. Siūlai - angoros ir merino vilnos mišinys. Paskuriniu metu tokių nelabai gražių dalykų girdėti apie angoros vilną (tiksliau apie angros triušių laikymo ir vilnos ėmimo sąlygas Kinijoje). Siūlų tiekėjai užtikrina, kad šie angoros triušiukai gyvena laimingą triušiukų gyvenimą Skandinavijoje ( yra tai patvirtinantys sertifikatai), tad aš ramia sąžine džiaugiuosi šiluma :)



Although when I was taking the pictures it was not that white outside yet, perhaps it called the winter to come sooner :) This shawl has a pretty long story. I got the yarn around 4 years ago in Norway, knit it maybe a year ago, finally blocked it this summer, took pictures a little over a week ago when I was on short vacation on Lithuanian coastline. And I can assure it was not because I did not like the pattern or the yarn. I did indeed! :) The swallowtail shawl I already knit once before. There I used sock yarn and maybe knit it too tight, so the pattern lost it's lightness. Anyway, I thought the pattern was beautiful and deserved one more try.

The shawl is very tender and soft. The yarn is a mix of Angora and Merino wool. The last period now and then there appear messages about Angora rabbit's living conditions and how the whole process with working the wool. This yarn is sold in Scandinavia and the distributors assure they use Angora rabbits' wool that are bread in Scandinavia and have better living and handling conditions. So I hope rabbits are having a nice time and so am I, enjoying the warmth :)