Vasario 16

Taigi šiandien - didi šventė, Nepriklausomybės diena, arba tiesiog - vasario 16-oji. Kaip bebūtų keista, patriotiniai jausmai manyje sustiprėjo gyvenant užsienyje. Dabar, gyvenant Vilniuje, daug mažesnis poreikis patriotiškumą ir tautiškumą įrodinėti sau ir kitiems. Visgi manau, kad tai graži šventė, tik norėtųsi šią diena išgyventi kaip šventę, o ne liūdnos melancholijos pripildytą "minėjimą". Juk esame laisvi, tad kodėl gi to nešvęsti su džiaugsmu?

Šiemet šventiškumą išgyvenau labai netikėtu sau pačiai būdu. Šiaip ne taip išsiruošėm į vakarinį koncertą Rotušės aikštėj. Tiksliau išsiruošėm į vakarinį šuns pavedžiojimą užsukant į rotušės aikštę. Ir ten įvyko keistas dalykas - greta laužų ir vėliavų, matydama šeimas su mažais vaikais ir šventiškai nusiteikusius žmones (nemačiau nei vieno girto!),vienoj rankoj laikydama šunės pavadėlį, kitoj - karštos kavos puodelį, pasijutau esanti laisvos šalies pilietė... ir įvyko mano sieloj šventė... :)

Vasaros drugeliai

Ech, pažiūrėjau šiandien pro langą ir pamačiau ne ką kita, kaip tik pilką, niūrų dangų, purvą bei nuogas medžių šakas... Ir užsisvajojau apie vasarą, saulėtas dieneles, šilumėlę, kai nereikia rengtis 15-os sluoksnių megztinių ir batų, su kuriais vos pakeli kojas... Ir prisiminiau, kad praeitą vasarą kaip prizą sau ilgai trukusių mokslų baigimo proga nusimezgiau lengvutę suknelę (J.Atkinson "Butterfly dress"), tokią tikrai drugeliškai romantišką, su įmegztais karoliukais. Siūliukų šiek tiek dar liko, gal pavasariui nusinarpliot kokią lengvą bliuzelę?.. Besvajojant apie šviesesnes ir šiltesnes dieneles....

Skara, susijusi su mėnuliu ir kandžiais :)

Štai ir vasaris įpusėjo, kol prisiriuošiau naują postą parašyti... Darbai, darbai..:) Šįkart parodysiu gruodį baigtą darbuką, skarą "Luna Moth Shawl". Megzti buvo nesunku, išmokau naują akių uždėjimo būdą naudojant pagalbinį siūlą ir vašelį. Šis mezginys - sau... :) Sumezgiau 2 matkelius po 25 g, 225 m moehrinių siūlų. Iš paveikslėlių sunku matyti spalvą. Iš tiesų man labai patiko anksčiau dovanų megzto šalio spalva - sendinta rožinė (arba bent jai artima).

Šalis

Taigi, per tą ilgokai užsitęsusį "nerašadienių" periodą visgi nuveikiau ir šį tą dora - primezgiau šio bei to. Šįkart rodausi šalį. Taip, panašų jau mezgiau, tik mėlyną. Nemezgu vienodų daiktų, bet su šiuo istorija tokia, kad mezgiau jį ne sau. Ogi pamatė mane su mėlynuoju brangiojo sesuo, ir jai būtinai būtiniausiai prisireikė :D Kad nebūtų tiksli kopija, ėmiau kitą spalvą. Siūlai - 78 proc. Kid Mohair, 22 proc. Nailonas (25 g = 225 m). Kiek teko girdėti, šalio savininkė patenkinta ir mielai šildosi gūdžiais žiemos vakarais.

Pertraukėlė...

Ech, ilga susidarė pertraukėlė nuo paskutinio mano pasisakymo. Buvo pavasaris, buvo sesija (paskutinė!!!!!!!!!!!!!!!), buvo nuovargis, laiko trūkumas.. Bet štai išmušė džiaugsmo valanda ir prisėdau. Kalėdų proga. čia sau taip sakau....:)

Nuo paskutinio mano pasisakymo tikrai daug visko įvyko: baigiau mokslus, apturėjau ilgas atostogas, kurių metu ilsėjaus, gale jau ėmiau dairytis darbo, pradėjau dirbti (pati sunkiai tuo galiu patikėti.. su mano specialybe "darbas" ir "nedarbas" yra labai tokios.. na.. "jautrios" sąvokos. bet ne apie tai čia..). Gal pats smagiausias įvykis - turiu šuuuuuunnnįįįį!:) Seniai norėjau, bet vis nebuvo kada, per daug kelionių, atrodė kaip didžiulis įsipareigojimas, tikras stabilumo garantas. Bet kodėl vis atidedame svajones "kada nors" (kas praktiškai reiškia "niekada")?.. "Kada, jei ne šiandien!" - toks buvo mano motto pastaruosius keletą mėnesių. Kaip ten bebūtų, prašome susipažinti su Maja, auksaspalve retrivere:

Neįsimylėti neįmanoma, ar ne? ;) Galėčiau ilgai pasakoti, kokis ji nuotabus ir be galo nuovokus šuo, kiek daug džiaugsmo ir naujovių įnešė į mano gyvenimą. Net rytai nebe tokie "tragiški", kai šalia strikinėja pilna gyvenimo džiaugsmo ir naujų vilčių merginutė:)
Nors Maja mano gyvenime atsirado tik prieš 3 mėnesius, jį jau suspėjo negrįžtamai pakeisti ir užpildyti...

p.s. pažadu, kad kito posto nereiks laukti pusės metų ;)