Pavasari, a-uuuuuuuuu!!

Siemet kaip niekad neskuba ateiti pavasaris. Viena vertus, labiau gal laukiam, bet jau ir laukti ima nusibosti.. Norisi saulytes, norisi silumos, norisi nusimest zieminius paltus ir batus.. Visgi pirmieji pavasario zenklai jau matosi. Po ziemos pilkumos, kai akis taip pasiilgusi sviesos ir spalvu, atrodo saukte saukia! Niekur nedings, gaus ateiti tas pavasaris... 

Mezgimas juda. Tiksliau, jau baigiau ta pavasarine bliuskele, bet vat mano beda - labai nemegstu susiuvineti detaliu. Tai siandien jau antra, gal net trecia diena, kaip susiuvinesiu... Vakar jau net beveik pasimatavau, gal ir nieko. Ziuresiu, kaip bus vaizdas su rankovem :)

Tas pats pavasaris skatina imtis ir visokiu pavasariniu darbu - nusigrebti pernykscius lapus, nudengti geles lauke, apgeneti krumelius. Nugenejau savo levanda negailedama - tikiuosi, nesupyko?.. Sakeles susirinkau ir atsinesiau vidun. Visas kambarys dabar kvepia. Ir ko ne Provansas? :) Savo sekmes ikvepta ir kambariniu geliu persodinimo emiausi. Stai kaip sauniai atrode mano virtuves stalas, nukrautas gelem, zemem, kiminais, drenazo akmenukais, vazoniukais ir t.t.:

Geda prisipazinti, bet po to, kai isigijau suni, gerokai apleidau savo ankstesni hobi - sanpaulijas. Bet vakar labai susikaupiau ir emiausi persodinti. Kokia 20 tikriausia persodinau... Dar panasiai tiek laukia :)

Beje, atsiprasau skaitanciuju uz svepluma - po kompiuterio perinstaliavimo dar neisivedziau lietuvisko raidyno. Pazadu pasitaisyti :)

Laukiu pavasario!!!

Laaaaukiu laaaaaukiu pavasario!!!! O jo atejimui ruosiuosi megzdama sia plona palaidine. Tiesiog liko siulu kazkada nuo sukneles, svelnus, malonus prie kuno, naturalus.. Palaidine "improvizuoju", noriu, kad butu arti kaklo, su rankovem iki alkuniu. Jau prieki ir nugara turiu, kol atsils, gal turesiu ir visa :)

Maži mezgaliukai

Mezgadienis... Būna tokių dienų, kai atrodo viskas, ką norėtum daryti, tai megzti. Bet visada yra kažkokių neatidėliotinų darbų, kuriems tenka atiduoti pirmenybę.. Tada megzti smagiau kažkokius nedidelius dalykėlius, prie kurių gali prisėsti kartas nuo karto, ir vis tiek matysis bent šioks toks rezultatas. Taip jau išejo, kad maži projektėliai gavosi net 2.. vienas sau - rankinukas, kurį po to kelinu velti skalbyklėje (nesu to dariusi. Įdomu pabandyti!) bei kelnyčių ir megztinuko komplektėlis draugės 9 mėnesių pupai vardu Grėtė :) Taigi, pasirodom:

Vasario 16

Taigi šiandien - didi šventė, Nepriklausomybės diena, arba tiesiog - vasario 16-oji. Kaip bebūtų keista, patriotiniai jausmai manyje sustiprėjo gyvenant užsienyje. Dabar, gyvenant Vilniuje, daug mažesnis poreikis patriotiškumą ir tautiškumą įrodinėti sau ir kitiems. Visgi manau, kad tai graži šventė, tik norėtųsi šią diena išgyventi kaip šventę, o ne liūdnos melancholijos pripildytą "minėjimą". Juk esame laisvi, tad kodėl gi to nešvęsti su džiaugsmu?

Šiemet šventiškumą išgyvenau labai netikėtu sau pačiai būdu. Šiaip ne taip išsiruošėm į vakarinį koncertą Rotušės aikštėj. Tiksliau išsiruošėm į vakarinį šuns pavedžiojimą užsukant į rotušės aikštę. Ir ten įvyko keistas dalykas - greta laužų ir vėliavų, matydama šeimas su mažais vaikais ir šventiškai nusiteikusius žmones (nemačiau nei vieno girto!),vienoj rankoj laikydama šunės pavadėlį, kitoj - karštos kavos puodelį, pasijutau esanti laisvos šalies pilietė... ir įvyko mano sieloj šventė... :)

Vasaros drugeliai

Ech, pažiūrėjau šiandien pro langą ir pamačiau ne ką kita, kaip tik pilką, niūrų dangų, purvą bei nuogas medžių šakas... Ir užsisvajojau apie vasarą, saulėtas dieneles, šilumėlę, kai nereikia rengtis 15-os sluoksnių megztinių ir batų, su kuriais vos pakeli kojas... Ir prisiminiau, kad praeitą vasarą kaip prizą sau ilgai trukusių mokslų baigimo proga nusimezgiau lengvutę suknelę (J.Atkinson "Butterfly dress"), tokią tikrai drugeliškai romantišką, su įmegztais karoliukais. Siūliukų šiek tiek dar liko, gal pavasariui nusinarpliot kokią lengvą bliuzelę?.. Besvajojant apie šviesesnes ir šiltesnes dieneles....