...ir dar truputis..
...and just a little bit more...

Vestuvės / Wedding

Šįkart apie vestuves. Ne ne, ne mano :) Visai neseniai teko viešėti Norvegijoje, kur taip pat teko sudalyvauti draugės vestuvėse. Kaip netikėta ir gražu, kad vestuvės vyko su tautiniais kostiumais!! Aš kažkaip šią informacijos dalį prieš keliaudama praleidau, tad lietuviškas tautinis norvegiškų/austriškų vestuvių nepaįvairino, tačiau aš tikrai turėjau kur akis paganyti. Štai bent dalis skirtingų Norvegijos regionų įvairovės :


Tautinis norvegų kostiumas tikrai labai įvairus, turtingas, labai gerbtinas net šiais laikais. Juo norvegai puošiasi per nacionalines, šeimos šventes, dažnai kostiumas ar jo dalys perduodamos iš kartos į kartą kaip relikvija. Turėti tautinį kostiumą yra praktiškai prestižo reikalas. Wow... taip gražu ir ypatinga.

Pačios vestuvės buvo labai... kuklios?.. Būtent tai ir nustebino labiausiai, gal net tai ir patiko labiausiai. Lietuvoje įprasta, kad per vestuves aplink "laksto" bent vienas fotografas + filmuotojas, kuriems paprastai suteikiamos daugmaž vestuvių "režisieriaus" teisės - "eikite ten, pasisukite taip, dabar kitaip, prisėskite, atsitokite, šypsokitės, nesišypsokite" ir taip be galo... Pačių vestuvininkų norai lieka kažkur... Šiose vestuvėse nebuvo NIEKO tokio.

Dar įdomus dalykas - santuokos sakramento apeigos bažnyčioje užtruko nei daug nei mažai - beveik 2 valandas (be abejo iš dalies ir dėl to, kad viskas vyko dviemis kalbomis, taipogi Mišios vyko katalikiškai, nors Norvegija - liuteroniškas kraštas). Tačiau jokio skubėjimo, jokio lėkimo. Nepaisant to, kad bažnyčioje buvo labai karšta, o suolai nepatogūs mums lepūnėliams, nes apeigos vyko 12 a. medinėje bažnyčioje, kuri ir išsaugota tokia, kokia buvo - be langų, be prabangių paveikslų, į kuriuos galima nukreipti žvilgsnį užpuolus nuoboduliui. Visgi tos dvi valandos neprailgo. Kaip patys jaunieji sakė, to reikėjo, kad suvokti bent iš dalies tariamų "taip" svorį ir prasmę...

Gera ir gražu buvo. Prasminga. Apgalvota. Kai svarbiausia ne tai, kad viskas būtų "tobula", o tie du žmonės, žengiantys turbūt svarbiausią gyvenimo žingsnį, tikriausia prie tobulumo priartėjama labiausia.
Laimės jiems.. :)

English version will be short this time. When I was in Norway this summer, I had a chance to participate in Norwegian/Austrian wedding. It was in traditional clothes. Unfortunately I missed that information, so no Lithuanian national costume was presented. I'm so impressed by how much respect is shown for national costume in Norway. Norwegians wear it on National holiday, family events, very often its given from mother to her daughter as a family treasure. Wow.. that is so special... :)

The wedding itself had a wonderful atmpsphere. All was very real, important things took its time, which felt great. No rush, no panic, no "everything must be perfect". When it has that kind of awareness it gets as close to perfection as it can get... Let the two of them live long and happily!!! :)

Jūrų šventė

Pusiau planuotai, pusiau ne, šį savaitgalį buvau neeiliniame renginyje regatoje - "The tall ship race Baltic", kuris vyko 50-osios Jūrų šventės metu. Turiu pripažinti, kad buvau truputį skeptiškai nusiteikusi - karšta, geriau jau kur po medžiu pajūry pagulėti nei grūstis į spūstis vien tam, kad pavėpsočiau į laivus... Ir ką gi, turiu atsiimti savo žodžius - buvo tikrai įspūdingas reginys pamatyti Klaipėdoje tokį kiekį burlaivių, žavinčių tiek savo dydžiu, galimybėmis, istorija ir puikia šventine nuotaika. Štai truputis vaizdų.

Sea festival

Half planned, half not, last weekend I got to attend quite an extra ordinary event - The tall ship race Baltic 2009, which was a part of the 50th Sea Festival in Lithuanian harbour town Klaipeda. I have to admit that I was a tiny bit sceptical about going there: it was so warm, I'd rather lie down on the beach instead of fighting in a crowd of people to survive. I have to take back my words - the view was really was worth seeing - so many sailing boats, impressive by size, history, atmosphere. I'm glad so share some photos with you: